Ką gali jums diagnozuoti echoskopuotojas, kada kreiptis

Echoskopuotojas su pacientuTiek jauno, tiek vyresnio amžiaus žmogaus gyvenime pasitaiko įvairiausių ligų, traumų ar nedidelių sveikatos sutrikimų, dėl kurių kreipiamės į gydytoją. Kartais ligos priežasties negalima nustatyti be profesionalaus echoskopuotojo pagalbos. Ką daro šios profesijos atstovas? Kada mums jo gali prireikti?

Echoskopija – tai tyrimas ultragarsu

Echoskopija yra procedūra, kurios metu gydytojas echoskopuotojas, pasitelkęs specialiais jutikliais fiksuojamas ultragarso bangas, stebi žmogaus vidaus organų veiklą ir nustato jų sutrikimus. Echoskopija ypač naudinga tiriant žmogaus minkštuosius audinius, pilvą, gimdą, kitus lytinės bei šlapimo sistemos organus, skydliaukę, krūtis, venas ir kraujagysles, limfmazgius. Echoskopija dažnai atliekama kūdikio besilaukiančioms moterims.

Echoskopijos SSGG: stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės

Echoskopija, jeigu ją lygintume su kitais tyrimais, yra greitai atliekama, nebrangi ir sveikatai nekenksminga procedūra. Vis dėlto šio tyrimo rezultatai gali būti interpretuojami labai skirtingai: tai priklauso nuo echoskopuotojo turimos patirties. Tai, ką echoskopijos metu gali pamatyti patyręs gydytojas, gali labai skirtis nuo to, ką pamatys echoskopuotojas, turintis mažiau patirties.

Kai kuriais atvejais echoskopija reikalauja specialaus paciento pasiruošimo ir negali būti atliekama iš karto, kai jos prireikia. Pavyzdžiui, tiriant žmogaus pilvo organus, žarnyne negali būti dujų. Šio tyrimo galimybės yra gana ribotos tiriant plaučius ir kaulus, nes tai nėra minkšti audiniai.

Pasitelkiant echoskopiją, galima aptikti auglius ir cistas skydliaukėje, pakitimus inkstų struktūroje (pavyzdžiui, atsiradusius akmenis), kituose vidaus organuose, stebėti vaisiaus augimą ir vystymąsi nėštumo metu, diagnozuoti vaisiaus apsigimimus.

Kokiomis savybėmis pasižymi geras echoskopuotojas?

Kaip jau minėta, echoskopijos tyrimo sėkmę lemia echoskopuotojo patirtis. Patyręs specialistas lengviau aptinka pavojingus darinius, o kartu sugeba neišgąsdinti paciento dėl tyrimo rezultatų, ypač jei tam nėra pagrindo. Echoskopuotojas turėtų būti empatiškas, mokėti suprasti pacientą, žinoti, ko paklausti, kad tyrimas būtų atliktas kuo efektyviau.

Kada reikėtų echoskopiją atlikti profilaktiškai?

Nebūtinai reikia laukti, kol pakliūsite į ligoninę dėl rimtos vidaus organų ligos. Į savo gydymo įstaigą dėl echoskopijos galite kreiptis ir profilaktiškai arba pajutus tam tikrus simptomus. Jeigu jaučiate neaiškios kilmės skausmą pilve, sutriko jūsų virškinimo ir (arba) šlapinimosi funkcijos, padidėjo pilvas (nors bendras jūsų kūno svoris nepakito), naudinga būtų profilaktiškai atlikti vidaus organų echoskopiją. Jei pasireiškė skausmai arba spaudimas kaklo srityje, jis sustorėjo, reikėtų atlikti skydliaukės ir limfmazgių echoskopiją. Moterys bent kartą per metus profilaktiškai turėtų atlikti krūtų echoskopiją.

Echoskopija atliekama nemokamai turint šeimos gydytojo siuntimą, jo neturint už paslaugas galima susimokėti pačiam. Pavyzdžiui, pilnas echoskopinis tyrimas moterims (skydliaukės, krūtų, kepenų, tulžies pūslės, kasos, blužnies, inkstų, šlapimo pūslės, aortos) kainuoja 35-45 eurus, o pilnas echoskopinis tyrimas vyrams (skydliaukės, kepenų, tulžies pūslės, kasos, blužnies, inkstų, šlapimo pūslės, aortos, prostatos) – 30-40 eurų.

Echoskopija gali būti atliekama ir suaugusiems pacientams, ir vaikams. Kai kuriose klinikose echoskopuotojo paslaugoms vaikams ir studentams taikomos nuolaidos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.